- skeltuma
- skeltumà sf. (3a) 1. įskėlimas, plyšys: Skeltumõn įstatyk aną pagalį Ds. ║ tarpas, įskilimas tarp skeltanagių nagą sudarančių dalių: Gal nagos skeltumõn yr kas inlindę, kad karvė šliubteria Trgn. 2. žr. skeltukas 1: Paltas pasiūtas gerai, tik skeltumà kiek podidė Dkk. Kai ažkabinau rudinę, ir perplėšiau skeltumõj Trgn. Kad būtų baronai neskelti, tai užsikloti būt geriau, dabar skeltumà prasiskiria, ir pasidaro šalta Rdd. 3. juok. sėdynė, užpakalis: Tol tu nesliausi siautęs, lig gausi skeltumõn Dkk. ^ Padaro galva, o atsako skeltumà Dkk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
